Implantacija yra toks šiuolaikinio dantų protezavimo būdas, kai danties šakninė dalis (esanti kaule) yra pakeičiama dirbtine.Implantas — tai specialus iš titano (metalo) pagamintas sraigtas. Jis būna įvairaus dydžio ir diametro, puikiai dera su žmogaus audiniais, nesukelia alerginių reakcijų.
Jei žmogus dėl kariozinio pakenkimo ar dėl traumos netenka danties, į žandikaulį galima įsriegti implantą, kuris tampa puikia atrama būsimam dirbtiniam danties vainikėliui. Tokio protezavimo metu nėra pažeidžiami gretimi dantys (kaip atsitinka dantų eilių defektus protezuojant tiltiniais protezais).
Ne mažiau reikšminga implantacija tampa tada, kai žmogus yra netekęs didelio kiekio dantų, ypač krūminių dantų srityje. Tada implantai yra vienintelė absoliučiai efektyvi alternatyva, leidžianti ne tik džiaugtis nesutrikusiu kramtymu, bet ir sauganti žandikaulio kaulą nuo sunykimo, atitolinanti senėjimo procesus veide. Juk išimamų protezų pacientai paprastai siekia išvengti, nes pastarieji nepakankamai gerai atkuria kramtomąją, kalbos funkcijas, dažnai turi ir estetinių trūkumų. Pažymėtina, kad yra ir specialių implantų, kurių pagalba išimamų protezų fiksacija taps geresnė.
Jei savi dantys yra pašalinti seniai, alveolinė kaulo dalis paprastai būna rezorbavusis, tad gali nepakakti atraminio kaulo įsriegti implantams, tada prieš implantacijos procedūrą reikia atlikti kaulo augmentaciją: įsodinti nuosavo ar dirbtinio kaulo pakaitalo į norimą sritį.
Protezavimas ant implantų
Įsriegus implantą į žandikaulį, protezavimo darbai dažniausiai pradedami po 5-6 mėn., tačiau būna situacijų, kai protezavimo darbus galima atlikti ir nedelsiant. Pirmiausia ant implanto dedama protezinė metalinė arba cirkonio oksido atrama, ant jos vėliau yra dedamas metalo ar cirkonio oksido pagrindu pagamintas keramikos vainikėlis.
Pažymėtina, kad ne visada reikia implantuoti tiek vienetų implantų, kiek žmogus yra netekęs dantų. Pavyzdžiui, jei žmogus neteko trijų šalia esančių dantų, galima sriegti tik du implantus, juos sujungiant tiltiniu protezu. Prieš pradedant bet kokius burnos protezavimo darbus, sudaromas gydymo planas atsižvelgiant į paciento estetinius reikalavimus ir į finansines galimybes.
Mitas. Visuomenėje vis dar yra paplitusi nuomonė, kad implantacija yra nepatikimas protezavimo metodas, nes jie gali „neprigyti“. Implantai biologiškai yra gerai suderinti su žmogaus organizmui, ir tėra labai mažai absoliučių kontraindikacijų, kada nepatartina implantuoti. Pagrindiniai sėkmingos implantacijos priešai yra bloga burnos ertmės higiena (dėl infekcijos pavojaus), nekompensuotas cukrinis diabetas ir dažnas rūkymas (dėl galimų kraujotakos sutrikimų).
Specialios implantų rūšys:
-
Ortodontiniai implantai yra labai reikšminga priemonė šiuolaikinėje ortodontijoje. Jie mažesni, plonesni už pastoviuosius implantus, įsriegiami laikinai ir tarnauja kaip pagalbinė priemonė perskirstant atramines jėgas ortodontinio gydymo metu.
-
Poantkauliniai implantai įsriegiami į bedantį žandikaulį, kai reikia papildomos atramos išimamų protezų fiksacijai. Net esant didelei žandikaulio alveolinės ataugos atrofijai poantkaulinių implantų pagalba galima „priversti“ išimamas plokšteles gerai laikytis burnoje, pacientui nebereikia naudoti specialių klijų fiksacijai.